paslenkstė

paslenkstė̃ sf. (3^b) žr. paslenkstys: 1. NdŽ. 2. Klėties gi paslenkstėj močia sviestą sukė sau muštokėj Sab. Paslenkstė̃n ratus atvarė Rš. Gyventojai buvo išsipylę į namų paslenkstes rš. | prk.: Aš atsidūriau man naujo, mįslingo ir paslaptingo gyvenimo paslenkstėje rš. 3. LL151 pirma medinio pastato rąstų eilė.